Janas Mateika (lenk. Jan Matejko; 1838 m. liepos 28 d. Krokuvoje, dažnai jo gimimo data neteisingai nurodoma kaip liepos 24, pats dailininkas tvirtino, kad jis gimė liepos 30 – 1893 m. lapkričio 1 d. ten pat) – Lenkijos dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais.

Šeima ir vaikystė

Mateikų proseneliai buvo čekų žemdirbiai Rudnicų gyvenvietėje. Jo tėvas, Francas, buvo kilęs iš Hradec Kralovė miesto, o Galicijoje dirbo muzikos mokytoju. Pradžioje dirbo Wodzick giminei Koscielnikuose (dabar tai Nowa Huta rajono dalis, Krokuvoje), vėliau persikėlė į Krokuvos miestą, kur susituokė su Katerina Rosberg, kilusia iš lenkų-vokiečių kilmės balnių šeimos.

Janas buvo devintasis iš vienuolikos jų vaikų. Jau nuo ankstyvos vaikystės demonstravo nepaprastus sugebėjimus mene, kas leido jam pakilti iki aukštumų, nes visi kiti dalykai jam sekėsi sunkiai. Niekada taip ir neišmoko jokios kitos kalbos, o ir lenkų kalba nebuvo taisyklinga.

Dailininko veikla

Jaunystėje, 1848 m., Janas pragyveno austrų Krokuvos bombardavimą, vėliau 1863–1864 m. sukilimą, kurį parėmė finansiškai (dalyvauti pats negalėjo dėl sveikatos problemų). Paveiktas šių nacionalinių tragedijų vietoj bažnytinių paveikslų pradėjo paišyti istorinius. Dažnai savo paveiksluose jis atvaizduodavo asmenis, kurių vaizduojamose vietose nebuvo (pvz.: Hugo Kołłątaj ir generolas J. Wodzicki „Raclavicų mūšis“ paveiksle). Paveikslai atspindėjo ne tikslius istorinius faktus, o greičiau turėjo simbolinę-filosofinę bei edukacinę prasmę.

Asmeninis gyvenimas

1864 m. jis susituokė su Teodora (kilusia iš Giebułtowsku giminės), su kuria turėjo penkis vaikus: Beatą, Heleną, Tadeušą, Jurgį ir Reginą, tačiau paskutinioji mirė dar būdama kūdikiu. Žmona jam buvo įkvėpėja ir pozuotoja įvairiuose darbuose (pvz.: karalienė Bona Sforza paveiksle „Prūsų duoklė“). Per savo gyvenimą jo darbai tapo žinomi visoje Lenkijoje, kur tapo visų žinomu klasiku. Taip pat įgijo šlovę ir pasaulyje (ypatingai sėkmingos parodos buvo Paryžiuje). Jis pats vengė viešumo, ypatingai oficialių renginių, kurie jam sukeldavo didelį stresą. Buvo pagrindinis Meno akademijos rektorius Krokuvoje. Žymiausi jo mokiniai: M. Gottlieb, J. Malczewski, J. Mehoffer, S. Wyspiański. Namuose, kur gyveno Matejko, dabar yra jam skirtas muziejus.

Palaidotas Rakovicų kapinėse (Cmentarz Rakowicki), Krokuvoje.

Žinomiausi darbai

• Steponas Batoras prie Pskovo (1872)
• Liublino unija (1869)
• Žalgirio mūšis (1878)
• Prūsų duoklė (1882)
• Raclavicų mūšis (1888)
• Gegužės 3 d. konstitucija (1891)

„Žalgirio mūšis“ Lietuvoje

Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“ kartu su XV a. ginkluote ir rekonstruotomis Žalgirio mūšio vėliavomis buvo eksponuojamos Lietuvoje, Lietuvos dailės muziejuje, 1999 m. nuo balandžio 14 d. iki rugsėjo 10 d. Paroda, tuo pačiu pavadinimu kaip ir paveikslas, buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje buvo apsilankę apie 50 000 lankytojų.