Izabelė Liubomirska (netekėjusi Elžbieta Elena Ana Čartoriskaitė) (1733 m. gegužės 21 d., kitais duomenimis – 1736 m, Varšuva – 1816 m. lapkričio 25 d., Viena) – Lenkijos aristokratė, mecenatė ir rokoko epochos meno kūrinių kolekcionierė.

Rusios vaivados, kunigaikščio Augusto Aleksandro Čartoriskio (1697–1782), ir Marijos Sofijos Seniavskytės (1699–1771) duktė. Kunigaikščio Adomo Kazimiero Čartoriskio (1734–1823) vyresnioji sesuo. Ausrtijos Haličo ir Lodomerijos vietininko Alfredo Potockio prosenelė.

Izabelės Liubomirskos nuosavybė buvo Lenkijos rūmai Vilianuve, Ursinove ir „Mon Kto“ Mokotuve. Ji padėjo kertinį Varšuvos nacionalinio teatro statybai. Buvo Lancuto pilies rokoko stiliumi pertvarkos iniciatorė tarp XVIII–XIX amžių.

Viena iš pačių žinomiausių ATR XVIII amžiaus moterų. Aktyviai dalyvavo to meto politiniuose žaidimuose. Iš pradžių buvo palanki Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, bet vėliau kovojo su juo. Atsižvelgiant į jos politinės kovos nesėkmes emigravo į Paryžių, o po didžiosios Prancūzijos revoliucijos išvažiavo į Vieną, kur praleido paskutinius gyvenimo metus. Be politinės veiklos, išsiskyrė ypatinga valstiečių globa.

Valdė 14 miestų ir 366 kaimus, žymi dalis kurių buvo išdėstyta Ukrainos žemėse (tarp jų Stanovas su aplinkiniais kaimais.

Šeima ir vaikai

1753 metų birželio 9 d. Elžbieta tapo Karūnos didžiojo maršalkos, kunigaikščio Stanislovo Liubomirskio (1722–1783), Černigovo vaivados Juozapo Liubomirskio (1676–1732) ir Terezos Mnišek (1690–1746) antro sūnaus žmona. Santuokoje gimė keturi vaikai:

• Elžbieta (1755–1783), žmona nuo 1773 metų Lietuvos didžiojo maršalkos Ignoto Potockio (1750–1809)
• Julija (1764–1794), žmona nuo 1785 Lenkijos rašytojo, grafo Jono Potockio (1761–1815)
• Aleksandra (1760–1831), žmona nuo 1776 metų generolo-majoro, grafo Stanislovo Kostka Potockio (1755–1821)
• Marija Konstancija (1763–1840), žmona nuo 1783 metų Karūnos lauko etmono Severino Rževuskio (1743–1811).