Herbert Böttcher
- Gimęs:
- 24.06.1907
- Mires:
- 12.06.1950
- Gyvenimo trukmė:
- 42
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 42686
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 116
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 26992
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 73
- Be žodžių:
- Herbert Böttcher
- Kategorijas:
- Bendras, Karo nusikaltėlis, Policininkas
- Pilietybė:
- vokietijos
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Herbertas Biočeris (1907 m. balandžio 24 d. Priekulėje, Vokietijos imperija – 1950 m. birželio 12 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika) – teisininkas, SS ir policijos vadas.
Gimė 1907 m. balandžio 24 d. Priekulėje. Tėvas Otto Böttcher (1872–1932) buvo Klaipėdos krašto prezidentas 1931–1932 metais. H. Biočeris baigė Klaipėdos Luizos gimnaziją. Baigęs mokslus studijavo teisėtyrą Karaliaučiaus, vėliau Miuncheno ir Vienos universitetuose. 1925 m. Karaliaučiaus universitete tapo Corps Littuania Königsberg studentų organizacijos nariu. 1931 m. Leipcigo universitete tapo teisės daktaru. Iki 1933 m. dirbo teisininku Berlyne, vėliau grįžo į Klaipėdą, kur dirbo advokatu ir notaru.
H. Biočeris priklausė nacionalsocialistiniai Klaipėdos krašto organizacijai, kuri aktyviai veikė prieš Lietuvos valdžią, už tai buvo nuteistas ir pasodintas į kalėjimą 1934–1937 metais. Jis buvo nuteistas su kitais savo bendražygiais vadinamojoje Neumanno-Sasso byloje. Išėjęs iš kalėjimo buvo išrinktas į Klaipėdos krašto seimelį. 1939 m. sausio mėnesį tapo Klaipėdos krašto direktoriumi, o tų pačių metų kovo mėnesį Klaipėdos miesto policijos komisaru. 1939 m. kovo mėnesį tapo Šturmbanfiureriu. 1940 m. rugpjūtį tapo Oberšturmbanfiureriu. 1940 m. spalį išsiųstas dirbti į Kaselį. 1941 m. spalio mėnesį tapo Štandartenfiureriu. Nuo 1942 m. pradžios buvo Kauno SS policijos komisaras. Tų pačių metų balandžio mėnesį buvo išsiųstas į Radomą, kur buvo vienas iš žmonių atsakingų už 300.000 vietos žydų išgabenimą į Treblinkos koncentracijos stovyklą. 1943 m. balandį tapo Oberfiureriu. Nuo 1944 m. lapkričio tapo Karaliaučiaus policijos generolu majoru ir Brigadefiureriu.
Po Trečiojo Reicho žlugimo H. Biočeris buvo sulaikytas britų ir įkalintas. 1947 m. britai perdavė H. Biočerį Lenkijos Liaudies Respublikai, kur 1949 m. birželio 18 d. jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri buvo įvykdyta 1950 m. birželio 12 d. Varšuvoje.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Nėra nuorodų
12.07.1943 | Pacyfikacja Michniowa
Pacyfikacja Michniowa – masowy mord na ludności cywilnej oraz towarzyszące mu grabieże i podpalenia, dokonane przez okupantów niemieckich w świętokrzyskiej wsi Michniów w dniach 12-13 lipca 1943. W okresie II wojny światowej mieszkańcy Michniowa aktywnie współpracowali z polskim ruchem oporu, w szczególności ze Świętokrzyskimi Zgrupowaniami AK dowodzonymi przez por. Jana Piwnika ps. „Ponury”. 12 lipca 1943 niemiecka ekspedycja karna częściowo spaliła wieś i zamordowała ponad 100 mieszkańców. W odwecie jeszcze tej samej nocy żołnierze „Ponurego” zaatakowali w rejonie Podłazia pociąg pośpieszny relacji Kraków–Warszawa, zabijając lub raniąc co najmniej kilkunastu Niemców. Następnego dnia niemieccy policjanci powrócili do Michniowa, doszczętnie paląc wieś i mordując niemal wszystkich przebywających tam Polaków. Łącznie ofiarą dokonanej w Michniowie masakry padły co najmniej 204 osoby, w tym 54 kobiety i 48 dzieci. Okupacyjne władze zakazały odbudowy wsi i uprawy okolicznych pól. Po wojnie pacyfikacja Michniowa stała się symbolem niemieckich zbrodni popełnionych na wsi polskiej.