Françoise Sagan

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
21.06.1935
Mires:
24.09.2004
Gyvenimo trukmė:
69
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
32470
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
88
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
7171
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
19
Be žodžių:
Françoise Sagan, Франсуаза Саган, Francuāza Fransuāza Sagana Куаре Kuare, Françoise Sagan Quoirez, Françoise Quoirez
Kategorijas:
Rašytojas
Kapinės:
Nurodykite kapines

Françoise Sagan (tikr. Françoise Quoirez, 1935 m. birželio 21 d. Kažarke – 2004 m. rugsėjo 24 d. Kalvadose) – prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą.

Gyvenimas ir kūryba

Fransuaza buvo auklėjama griežtai katalikiškai, mokėsi elgetaujančiųjų vienuolių vienuolyno mokykloje Paryžiuje ir Sakre Kiore. Draugaudama su Andrės Marlo dukra Florensija, anksti susidomėjo literatūra. Jos mėgstami autoriai, be Marselio Prusto, buvo Gustavas Floberas, Simona de Bovuar ir Žanas Polis Sartras. Sulaukusi 16 metų, ji baigė mokyklą ir Sarbonos universitete pradėjo studijuoti literatūrą.

1954 m. aštuoniolikmetė Fransuaza per tris savaites parašė savo pirmąjį romaną "Sveikas liūdesy", iš karto tapusį bestseleriu ir tais pačiais metais apdovanotą kritikų premija (Prix des Critiques). Po 4 metų jau į 19 kalbų išverstą knygą Otas Premindžeris panaudojo savo filmo scenarijui. Romanui sulaukus neįtikėtinos sėkmės, Fransuaza Sagan nutraukė studijas ir tapo laisva rašytoja. Pastaraisiais dešimtmečiais ji reguliariai rašė romanus (šiuo metu jų yra daugiau nei 20), pagal kurių daugumą sukurti kino filmai. Paskutinės Fransuaza Sagan knygos taip pat nesitraukė iš labiausiai perkamų knygų sąrašo. Be romanų, autorė sukūrė keletą pjesių, dainų tekstų, apsakymų ir dalyvavo režisuojant daugumą filmų. Moterims skirtame žurnale "Elle" šeštajame dešimtmetyje ji išspausdino daug kelionių aprašymų. Kairiųjų pažiūrų Fransuaza Sagan įvairiomis progomis reaguodama į įvykius yra pareiškusi savo politinę nuomonę. Artimai draugavo su Žanu Poliu Sartru, protestavo prieš karą Alžyre. Parašė straipsnį apie Fidelį Kastro valdomą Kubą, o 1990 m. apie Michailą Gorbačiovą. Neseniai pasirodžiusią atsiminimų knygą "Žvilgnis atgal" prancūzų spauda sutiko su susižavėjimu.

Bibliografija

  • 1954 Sveikas liūdesy Bonjour Tristesse
  • 1955 Un certain sourire (A Certain Smile)
  • 1957 Dans un mois, dans un an
  • 1959 Aimez-vous Brahms? (Goodbye Again)
  • 1961 Les Merveilleux Nuages ("Wonderful Clouds")
  • 1964 Toxique
  • 1965 La Chamade
  • 1968 Le Garde du cœur (The Heart-Keeper)
  • 1969 Un peu de soleil dans l'eau froide (Sunlight on Cold Water)
  • 1972 Des bleus à l'âme (Scars on The Soul)
  • 1974 Un profil perdu (Lost Profile)
  • 1975 Brigitte Bardot
  • 1977 Le lit défait (The Unmade Bed)
  • 1980 Le Chien couchant
  • 1981 La femme fardée (The Painted Lady)
  • 1983 Un orage immobile
  • 1985 De guerre lasse
  • 1985 La Maison de Raquel Vega
  • 1987 Sarah Bernhardt, ou le rire incassable
  • 1987 Un sang d'aquarelle
  • 1989 La Laisse
  • 1991 Les Faux-Fuyants
  • 1994 Chagrin de passage
  • 1996 Le Miroir égaré

 

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas

        Nėra įvykių nustatyti

        Žymos