Džeimsas Vatas (angl. James Watt; 1736 m. sausio 19 d. – 1819 m. rugpjūčio 19 d.) – britų inžinierius, išradęs garo mašiną, Londono karališkos bendruomenės narys 1785 m.

Nuo 1757 m. dirbo mechaniku Glazgo universitete, kur susipažino su vandens garų savybėmis ir pats su dideliu tikslumu ištyrė, naudodamasis D. Papeno katilu, prisotintų garų temperatūros ir slėgio priklausomybę.

Garo variklis

1763–64 m. taisydamas T. Niukomeno garo mašinos modelį, priėjo išvadą, kad gan didelė šitos mašinos garų naudojimo priežastis: cilindro sienelių atšalimas iki aušinimui naudojamo vandens temperatūros, įpurškimo metu. Išeitis sumažinti garų naudojimą kiekį – atskira kondensuotų garų patalpa. Pasinaudodamas šia idėja, Dž. Vatas 1765 m. sukonstravo eksperimentinę mašina su 16 cm pločio cilindru, o 1768 m. pirmą didžiulę garo mašiną, kurios konstrukcija deja turėjo eilę trūkumų: kondensatoriaus, cilindro. 1769 m. Vatas įsigijo anglišką patentą „garų vartojimo kiekiui sumažinimo, o to pasekoje vėliau – ir benzino mašinose“, kuriame išdėstyta buvo eilė naujų technikos pasiekimų: garo marškiniai naudojami palaikyti temperatūros lygi cilindre, garo rotorinio variklio projektas ir kt. 1774 m. garo variklio konstravimas baigėsi; vėlesni tyrimai parodė, kad šitas variklis daugiau nei 2 kartai našesnis už geriausius T. Niukomeno prieš tai konstruotus. 1782 m. Vatas gavo anglišką patentą garo varikliui. Džeimsas įvedė pirmąją galios matavimo sąvoką – arklio galia (vėliau jo garbei buvo pavadintas kitas matavimo vienetas – Vatas). Dėka ekonomiškumo Džeimso garo mašina tapo populiari ir suvaidino svarbiausią vaidmenį pereinant prie mašinų gamybos (Pramonės perversmas).

Po 1784 m. Džeimsas Vatas pagrinde užsiėmė garo mašinų tobulinimu savo gamykloje.