Džalalas Talabanis (kurdiškai ﺟﻪﻻﻝ ﺗﺎﻟﻪﺑﺎﻧﻰ /Celal Talebanî, arab.: جلال طالباني: jalâl tâlabânî, angl. Jalal Talabani:, g. 1933 m. lapkričio 12 d. Kelkane, Erbilis) – teisininkas, Irako Kurdistano politinis veikėjas, 2005–2014 m. Irako prezidentas.

Biografija

Pradinį ir vidurinį išsilavinimą gavo Koi Sanjako mokykloje, studijavo Erbilo medicinos ir Kirkuko aukštosiose mokyklose. 1946 m. įsteigė slaptą moksleivių organizaciją, vėliau įstojo į Irano Kurdistano demokratinę partiją (KDP), 1951 m. išrinktas jo CK nariu. Iš medicinos mokyklos buvo pašalintas už aktyvią politinę veiklą. 1953 m. tęsė studijas teisės mokykloje, bet už Kurdistano studentų sąjungos įsteigimą buvo persekiojamas, vengdamas arešto pasitraukė į pogrindį.

1958 m. nuvertus Hašimitų monarchiją tęsė studijas, kartu dirbdamas laikraščių „Khabat“ ir „Kurdistan“ žurnalistu. 1959 m. baigęs teisės mokslus Bagdado universitete buvo paimtas į Irako kariuomenę, tapo tanko vadu. 1961 m. paskelbus Kurdų sukilimą grįžo į Kirkuką, kovojo fronte, organizavo pasipriešinimo būrius Mavate, Sezane, Karadage. 1962 m. vadovavo Šarbadezo regiono išlaisvinimui nuo Irako valstybinių pajėgų.

Atliko keletą diplomatinių misijų Europa|Europoje ir Vidurio Rytuose. 1963 m. vedė derybas su Irako prezidentu Abd al Salam Arifu. 1964 m. skilus KDP liko Politinio biuro grupėje. Grupei 1966 m. pradėjus ginkluotą kovą su KDP, buvo vienas 1970 m. taikos pasirašymo iniciatorių.

Numalšinus Kurdų sukilimą, 1975 m. įsteigė Irako Kurdistano patriotinę sąjungą (PUK), suteikdamas Kurdistano pasipriešinimui naują kryptį. 1976 m. jo iniciatyva buvo atnaujinta ginkluota kova už krašto išlaisvinimą. 1980–1988 m. vadovavo pasipriešinimui Sadamo Huseino pradėtai kurdų pavergimo kampanijai. 1988 m. Irakui prieš kurdus panaudojus cheminį ginklą, pasitraukė į Iraną.

1991 m. JAV karo prieš Iraką metu vadovavo Kurdistano vyriausybei, inicijavo Nacionalinės asamblėjos rinkimus. Tačiau 1994 m. santykiai su kita didžiausia Kurdistano partija KDP pašlijo. 1998 m. Vašingtone su KDP lyderiu M. Barzaniu pasirašė taikos sutartį ir sutarė kartu siekti krašto nepriklausomybės. 2003 m. JAV sutriuškinus S. Huseino režimą, buvo Irako laikinosios vyriausybės pirmininkas, užsienio reikalų ministras. 2005 m. balandžio 6 d. išrinktas Irako prezidentu. 2010 m. – perrinktas antrai kadencijai.