Berekas Joselevičius (lenk. Dow Baer (Berek) Joselewicz; 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, Abiejų Tautų Respublika – 1809 m. gegužės 5 d. Kocke, Varšuvos kunigaikštystė) – Lietuvos žydų kilmės prekybininkas ir Abiejų Tautų Respublikos laisvės kovotojas, karvedys, T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Napoleono armijos karininkas.

Gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, kaip Dovas Beras Joselevičius. Mokėsi žydų pradinėje mokykloje Kretingoje, vėliau, savo dėdės prižiūrimas ir globojamas, mokslus tęsė Telšiuose. Gabų jaunuolį pastebėjo tuo metu Kretingos dvarą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, Berekas tapo jo reikalų patikėtiniu, rūpinosi prekybos reikalais. Daug keliaudamas po Europą, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Vakarų Europos kultūra, užmezgė plačius prekybinius ryšius.

Proteguojamas Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio reikalų patikėtinio A. Hiršovičiaus, jis 1788 metais apsigyveno Varšuvoje, jos priemiestyje Pragoje, kur tradiciškai gyveno žydų bendruomenė. Ten jis toliau sėkmingai vystė savo prekybinę veiklą, prekiaudamas arkliais ir pašaru. Tais pačiais metais sukūrė šeimą ir netrukus susilaukė sūnaus Jozefo Berkovičiaus ir dukros Lejos. 1789 m. B. Joselevičių, prekybos reikalais viešintį Paryžiuje užklupo Didžioji Prancūzijos revoliucija. Jos skelbiamos laisvės, lygybės ir brolybės idėjos jį užvaldė ir tapo jo tolesnio gyvenimo siekiu ir tikslu.

Prasidėjus 1794 m. sukilimui prisijungė prie Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, kur jam 1794 m. rugsėjo 17 d. buvo pavesta suformuoti žydų sukilėlių būrį. B. Joselevičius kartu su savo bendraminčiu J. Aronovičiumi kreipė į Lenkijos žydus, ragindami juos prisidėti prie sukilėlių ir kartu kovoti už laisvę. Gavus sukilimo vado T. Kosčiuškos pritarimą, jiems pavyko suformuoti apie 500 karių turintį lengvosios kavalerijos žydų pulką, kuriam vadovavo pulkininko laipsnį gavęs B. Joselevičius. Šį dalinį daugiausiai sudarė vargingi prekybininkai ir amatininkai. Moderniojoje istorijoje tai buvo pirmasis žydų karinis dalinys. Be to, B. Joselevičius pasiekė, kad žydams kariuomenėje būtų leista laikytis tradicinių žydiškų papročių, pavyzdžiui, nesant būtinybei nekariauti šabo metu, valgyti košerinį maistą ir augintis barzdas.[1] 1794 m. lapkričio 4 d. vadovavo savo būriui Pragos mūšyje Varšuvos mieste, tačiau didžioji dalis būrio narių žuvo, o pats B. Joselevičius pateko į rusų nelaisvę.

Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Galiciją, kur bandė gauti Austrijos valdžios leidimą burti karinius žydų dalinius.[2] 1798 m. Italijoje prisijungė prie Napoleono armijai priklausiusio, Jano Henriko Dombrovskio vadovaujamo lenkų legionierių pulko. Priklausydamas šiam pulkui 1799 m. dalyvavo Novio mūšyje Pjemonte, 1800 m. Hohenlindeno mūšyje Bavarijoje, 1805 m. Austerlico mūšyje ir 1807 m. Frydlando mūšyje. 1803 metais B. Joselevičius tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu. Tais pačiais metais už karinius nuopelnus ir drąsą vienas iš pirmųjų apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, kurį 1802 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas.

1807 m. B. Joselevičius įsiliejo į naujai įkurtos Varšuvos kunigaikštystės armiją, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Vadovaudamas ulonų eskadronui, dalyvavo įvairiuose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene, juose pasižymėdamas ypatinga drąsa. Už karinius nuopelnus 1808 m. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu – Virtuti Militari. Žuvo 1809 m. gegužės 5 d. Kocko mūšyje kovoje su austrų husarais.

1909 metais, minint 100-ąsias jo žūties metines, prie Kocko miestelio, netoli Liublino, ant kalvos, kur jis palaidotas, buvo pastatytas paminklinis akmuo su įrašu, kuriame paminėtas ir Kretingos vardas. B. Joselevičiaus vardu įvairiuose Lenkijos miestuose, taip pat ir didžiuosiuose – Krokuvoje ir Varšuvoje, pavadinta 30 gatvių.

Iki šių dienų lenkų kalboje išliko pasisakymas apie pasižymėjusiuosius ir žuvusiuosius karo lauke: „Žuvo, kaip Berekas prie Kocko“ („Zginął, jak Berek pod Kockiem“). 2009 m. Lenkijoje ir Izraelyje buvo išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas, skirtas B. Joselevičiui, kuriame pavaizduotas dailininko Julijaus Kosako 1893 m. nutapytas paveikslas – ,,B. Joselevičius mūšyje prie Kocko“ ir parašytas prierašas Žydų kovotojas už Lenkijos laisvę.