Arnoldas Šionbergas (vok. Arnold Schoenberg, 1874 m. rugsėjo 13 d. – 1951 m. liepos 13 d.) – austrų ir amerikiečių ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios Vienos mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. A. Šionbergas išugdė du garsiausius ekspresionizmo kompozitorius Antoną Vėberną ir Albaną Bergą. Kūryboje svarbūs žlungančio pasaulio vaizdavimas, grėsmės jausmas ir t. t.

Žymiausi kūriniai

• „Pragiedrėjusi naktis“ (1899)
• „Gurės dainos“ (1901)
• „Kamerinė simfonija nr.1.“ (1906)
• „Kalbančiųjų sodų knygos“ (1909)
• „Penkios pjesės orkestrui“ (1909)
• „Laukimas“ (1909)
• „Šešios mažos pjesės fortepionui“ (1911)
• „Mėnulio pjero" (1912)
• "Laimingoji ranka (1913)
• „Širdies želmemenys“ (1911–1915)
• „Mozė ir Aronas“ (1929–1932)
• „Liudininkas iš Varšuvos“ (1947)