Aleksandras Šelepinas

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
18.08.1918
Mires:
24.10.1994
Gyvenimo trukmė:
76
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
38606
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
105
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
10780
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
29
Be žodžių:
Alexander Schelepin, Александр Шелепин, «Железный Шурик», Александр Николаевич Шелепин, , Alexander Nikolajewitsch Schelepin, Alexander Shelepin, Alexander Nikolayevich Shelepin, Alexandre Chélépi
Kategorijas:
KGB, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
 rusijos
Kapinės:
Novodevičės kapinės

Aleksandras Šelepinas (rus. Шелепин Александр Николаевич, 1918 m. rugpjūčio 18 d. Voroneže – 1994 m. spalio 24 d. Maskvoje) – sovietinis partinis veikėjas, XX a. 6-ame dešimtmetyje SSKP CK Politinio biuro narys, vienas įtakingiausių asmenų TSRS vadovybėje.

Biografija

1941 m. baigė Maskvos N. Černyševskio vardo istorijos, filosofijos ir literatūros institutą. 1939–1940 m. Raudonosios armijos savanoris, dalyvavo TSRS-Suomijos kare. 1940 m. įstojo į VKP(b) ir pradėjo karjerą komjaunime: Maskvos srities komjaunimo komiteto instruktorius, skyriaus vedėjas, sekretorius (atsakingas už karinį-sportinį darbą). 1943 m. komjaunimo CK (VLKJS) sekretorius, 1952–1958 m. VLKJS CK pirmasis sekretorius. 1952–1976 m. SSKP CK, 1964–1975 m. SSKP CK Politinio biuro narys.

1958 m. balandžio-gruodžio mėn. SSKP CK sąjunginių respublikų partinių organų skyriaus vedėjas. 1958–1961 m. KGB (TSRS Valstybės saugumo komiteto) pirmininkas. 1961–1967 m. SSKP CK sekretorius, tuo pačiu metu 1962–1965 m. Partinės ir valstybės kontrolės komiteto pirmininkas bei TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (unikali valdžios koncentracija vienose rankose). 1967–1975 m. TSRS profsąjungų (VPSCT) vadovas. 1975–1984 m. TSRS valstybinio profesinio-techninio mokymo komiteto pirmininko pavaduotojas.

Papildoma informacija

  • Antrojo pasaulinio karo metais buvo atsakingas už jaunuolių parinkimą į partizanų būrius. Jis atrinko į būrį būsimąją Sovietų Sąjungos didvyrę Zoją Kosmodemjanskają;
  • dėl savo asmeninių savybių vadintas „geležiniu Šuriku“; laikytas „komjaunuolių grupuotės“, SSKP ir visoje TSRS užėmusios daug svarbių postų, vadovu;
  • skiriant KGB vadovu, atsisakė generolo laipsnio;
  • protegavo savo vaikystės draugą Valerijų Charazovą, tapusį Lietuvos KP CK II-ruoju sekretoriumi;
  • aktyviausias Nikitos Chruščiovo nušalinimo nuo TSRS vadovo pareigų organizatorius;
  • buvo laikomas realiausiu Leonido Brežnevo įpėdiniu, todėl kaip galimas konkurentas buvo politiškai sužlugdytas.

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas

        19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem

        Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.

        Pridėti atminties

        15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        13.03.1954 | PSRS APP Dekrēts par PSRS Ministru padomei pakļautas Valsts Drošības Komitejas izveidošanu

        PSRS Augstākās Padomes prezidija lēmums

        Pridėti atminties

        18.05.1954 | Кенги́рское восстание

        Pridėti atminties

        08.04.1966 | Leonīds Brežņevs tiek ievēlēts par PSKP ģenerālsekretāru

        Pridėti atminties

        01.02.2011 | Десталинизации россиского общества Караганова

        Pridėti atminties

        Žymos