Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (1823 m. birželio 16 d. Švelniai, Krakių valsčius – 1902 m. birželio 4 d. Vloclavekas) – Lietuvos vyskupas.

1845 m. baigė Vilniaus dvasinę akademiją, teologijos magistras. 1847 m. įšventintas kunigu.

Nuo 1845 m. Varnių kunigų seminarijos profesorius, nuo 1850 m. rektorius. 1853 m. Rusijos valdžios apkaltintas rusų kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. 1854 m. priskirtas Vilniaus vyskupijai; Vilniaus gimnazijos kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. 1858 m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir Žemaičių vyskupas sufraganas, nuo 1860 m. Sankt Peterburgo dvasinės akademijos rektorius. Atsisakęs pasmerkti 1863 m. sukilimą 1865 m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo 1866 m. Žemaičių vyskupijos kurijos Kaune oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką M. Valančiui, Rusijos valdžios 1870 m. apgyvendintas Mintaujoje be teisės išvykti. 1875 m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. 1883 m. paskirtas Kujavijos (Lenkija) vyskupu, 1902 m. kovo 15 d. pareigų atsisakė.

Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros lietuvių kalba spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos A. Baranauskui. Parašė atsiminimų (neišspausdinti).