Agota Kristof (g. 1935 m. spalio 30 d. Austrija – m. 2011 m. liepos 27 d.) – vengrų kilmės šveicarų rašytoja.

Biografija

Gimė 1935m. spalio 30 d. mažame miestelyje prie sienos su Austrija. Būdama 21-erių metų, 1956 m. po vengrų sukilimo emigravo iš gimtos šalies. Su vyru, kuris buvo jos istorijos mokytojas, ir keturių mėnesių dukra A. Kristof išvyko į Šveicariją. Po penkerių metų priverstinės tremties, ji metė darbą fabrikę, o palikusi vyrą, pradėjo mokytis prancuzų kalbos ir rašyti noveles.

Kūryba

Pirmieji rašytojos žingsniai literatūroje buvo pjesės radijui ir teatrui. 1986 m. A. Kristof išleido ją išgarsinusį romaną "Storas sąsiuvinis". 1988 m. išėjo "Įrodymas", o 1991 m . – "Trečiasis melas". Šie trys romanai, sudarantys trilogiją, yra išversti į daugiau nei trisdešimtį kalbų. Lietuviškame leidime visa trilogija sudėta į vieną knygą, pavadintą pirmosios dalies vardu – "Storas sąsiuvinis".

Už šį savo kūrynį rašytoja yra gavusi prestižinius literatūros apdovanojimus įvairiose šalyse. Šio romano herojai – tai dvyniai Klausas ir Lukas – žongliruoja melu ir tiesa. Jie iš karo nualintos sostinės atvažiuoja į mažą pasienio miestelį pas senelę. Kad išgyventų, jie netikėčiausiais patarimais grūdina kūną ir sielą, o viską, ką patiria, rašo į storą sąsiuvinį. Rašo net tada, kai likimas nubloškia juos į skirtingas šalis ir jie nieko nežino apie vienas kitą. Knygoje kalbama apie pragaištingą, neišvengiamą žmogaus ir sociumo santykį: žiauri vartotojiška visuomenė „paženklina“ atskirus individus versdama paminti moralę ir etiką, uždrausdama rinktis, atimdama teisę priešintis. Noras išgyventi turi būti pagrįstas ypatinga valia. Broliai dvyniai turi savą filosofiją ir tiesą, kuri per visas tris knygos dalis nuo egocentrizmo veda prie humanizmo

Naujausi jos kūriniai tai romanas "Vakar" (1995 m.), autobiografinė knyga "Beraštis" (2004 m.) ir novelių rinkinys "Man tas pats" (2005 m.). Ši knyga taip pat yra išversta į lietuvių kalbą. Tai jaudinantys, kartais keistoki pasakojimai, sukurti nuo pat A. Kristof atvykimo į Šveicariją 1956 m. ir kritikų vadinama paslaptingiausia A. Kristof kūrybos dalimi.