Justas Paleckis (1899 m. sausio 22 d. Telšiuose – 1980 m. sausio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje.

Biografija

Gimė bajorų kilmės kalvio Igno Paleckio (Kazimiero s.) (1837–1912) ir Onos Petrauskaitės (Tamošiaus d.) (g. 1872 m.) šeimoje. Justas Paleckis porą mėnesių mokėsi Rygos Nikolajaus gimnazijoje. Po to į mokslus (vakarinėje gimnazijoje eksternu) grįžo būdamas 21 metų, raginamas savo būsimosios žmonos Genovaitės Jurgaitytės.

1926–1927 m. nacionalinės Lietuvos naujienų agentūros (ELTA) direktorius. Liaudininkų partijos narys, po 1926 m. perversmo dalyvavo opozicijos veikloje. Leido ir redagavo žurnalus „Naujas žodis“ ir „Laiko žodis“, rašė eilėraščius ir publicistiką, 1933 m. išleido knygą „TSRS mūsų akimis“. Nuo 1930 m. SSRS pasiuntinybė Lietuvoje J. Paleckį vadino patikimu, išbandytu ir patikrintu informatoriumi, mat jis teikdavo jai vertingą operatyvinę informaciją.

1940 m. okupavus Lietuvą SSRS valdžios valia paskirtas Lietuvos Respublikos premjeru, o A. Merkiui atsistatydinus – prezidentu, nors toks paskyrimas prieštaravo Lietuvos Respublikos konstitucijai. 1940 m. liepą oficialiai įstojo į komunistų partiją. 1940 m. liepos 16 d. kartu su Mečislovu Gedvilu sankcionavo ministro pirmininko A. Merkio bei užsienio reikalų ministro J. Urbšio bei jų šeimų ištrėmimą.

Justas Paleckis 1940–1967 m. buvo LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininku, tačiau reali valdžia okupuotoje Lietuvoje buvo LKPpirmojo sekretoriaus rankose. Po to iki 1970 m. buvo TSRS Tautybių Tarybos pirmininkas.

Su žmona Genovaite užaugino 5 vaikus – sūnus Vilnių ir Justą Vincą bei dukras Sigitą, Gerutą ir Vitą, turėjo 10 anūkų.